Kiekvieną kartą, kai naršyklėje įvedate svetainės adresą, jūsų įrenginys išsiunčia užklausą, kad paverstų šį pavadinimą skaitmeniniu IP adresu. Desde pat interneto atsiradimo šis procesas vyko visiškai nešifruotu būdu. Tai reiškia, kad jūsų interneto paslaugų tiekėjas, tinklo administratoriai ar net visuomeninio „Wi-Fi“ stebėtojai gali tiksliai matyti, kokiose svetainėse lankotės. Šią ilgametę saugumo spragą išsprendžia DNS-over-HTTPS protokolas, perkeliantis domenų užklausas į šifruotą kanalą ir suteikiantis vartotojams gerokai didesnį privatumą.
Tradicinė domenų vardų sistema (DNS) veikia kaip interneto telefonų knyga. Kai norite patekti į svetainę, jūsų kompiuteris teiraujasi DNS serverio atitinkamo IP adreso. Standartinis DNS užklausų perdavimas vyksta be jokio šifravimo, todėl bet kurioje tinklo grandyje esantis stebėtojas gali matyti, kokius domenus tikrinate, net jei pati svetainė vėliau užkraunama per saugų HTTPS ryšį.
Modernus DNS-over-HTTPS protokolas (trumpinamas kaip DoH) šias užklausas supakuoja į HTTPS srautą per standartinį 443 prievadą (angl. port). Iš šalies žvelgiant, jūsų DNS užklausa atrodo kaip visiškai įprastas šifruotas duomenų srautas, nukreiptas į el. parduotuvę ar banko puslapį. Tinklo stebėtojai nebegali atskirti, ar jūs tiesiog naršote puslapyje, ar atliekate naujo domeno paiešką.
DNS-over-HTTPS paverčia jūsų interneto užklausas nematomomis tiekėjams ir neleidžia slapta profiliuoti jūsų elgsenos tinklo lygmeniu.
Didžiausias šios technologijos laimėjimas – privatumo užtikrinimas ir apsauga nuo duomenų klastojimo. Be šifravimo veikiantis DNS leidžia piktavaliams atlikti „DNS perėmimo“ (angl. DNS spoofing) atakas, kuomet vartotojas nukreipiamas į netikrą banko ar socialinio tinklo svetainę.
Išmanieji įrenginiai ir naršyklės, naudodami papildomą šifravimo sluoksnį, atlieka daugiau skaičiavimų. Kriptografinis duomenų apdorojimas reikalauja mikrosekundžių, o pats HTTPS ryšio užmezgimas gali pridėti minimalų vėlavimą (angl. latency). Tačiau praktikoje daugelis vartotojų šio skirtumo net nepastebi.
Didieji saugaus DNS teikėjai naudoja itin sparčius serverius ir modernius podėlio (angl. cache) algoritmus. Tai reiškia, kad pasirinkus patikimą DoH serverį, svetainių užkrovimas dažnai būna net greitesnis nei naudojantis numatytuoju vietinio tiekėjo serveriu.
Šiandien DNS-over-HTTPS protokolas jau yra integruotas į populiariausias interneto naršykles („Google Chrome“, „Mozilla Firefox“, „Microsoft Edge“) bei naujausias operacines sistemas. Įjungti šią funkciją galima tiesiog naršyklės privatumo ir saugumo nustatymuose pasirinkus saugaus DNS parinktį bei nurodant patikimą teikėją.
Išmaniuose telefonuose su „Android“ ar „iOS“ operacinėmis sistemomis taip pat galite sukonfigūruoti šifruotą DNS visam įrenginio srautui, taip apsaugodami ne tik naršyklę, bet ir mobiliąsias programėles.
Ar jau išbandėte šifruotą DNS savo naršyklėje, ar vis dar pasitikite standartiniais interneto tiekėjo nustatymais? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!











